Šunio Bendravimas Kūno Judesiais Ir Garsais

Šunys bendrauja gana skirtingai nuo žmonių, nes jie tiesiog neturi balso ir kalbos. Šuo bendraudamas su kitu šunimi ar žmogumi naudoja kūno judesius ir garsus. Į kūno judesius įeina: uodega, akys, ausys, burna, nosis, galva ir visas kūnas. Šios paminėtos kūno dalys gali labai tiksliai atspindėti jūsų šunio dabartinę emociją, tačiau šuo bendrauja ne tik kūnu, bet ir garsais. Šuo gali skleisti tokius garsus: lojimas, staugimas, cypimas, urzgimas.

Norint pažinoti savo šunį jūs turite suprasti jo rodomus gestus, tam, kad laiku užkirsti kelią galimai nelaimėj arba nesusipratimui, tarp žmogaus ir šuns ar šuns ir kito gyvūno.

Uodega:

Šuo naudoja savo uodegą, išreikšti, daugiau negu kelioms emocijoms. Tačiau, reiktų nepamiršti, kad pas kiekvienus šunis, skirtingo dydžio uodegos. Geriausiai pastebimi ženklai ant tų šunų, kurie turi ilgas uodegas, nei ant tų pas kuriuos trumpos.

Kai šuo laiko uodegą tarp kojų, tai paprastai reiškia baimę, arba nelabai supranta kas vyksta. Tačiau priešingai būtu, kai šuo laiko uodegą, pakėlęs pavyzdžiui: pas haskius ji būna užsirietusi. Kai uodega randasi virš šunio kūno, tai reiškia, kad šuo yra laimingas, gerai nusiteikęs, arba tiesiog prieinamas paglostymui. Jeigu matote, kad jūsų šuo vizgina uodegą į kairę į dešinę (į šonus), tai gali reiškti, kad šuo nesupranta kas aplink vyksta. Jūs taip pat galite pamatyti taip besielgiantį savo šunį žmonių minioje, tai reiškia, kad jis nežino, kas yra bandos lyderis ir kam paklūsti, kitaip pasakius šuo būna pasimetęs tarp žmonių. Paprastai jūs neturėtumėte bijoti šunų, kurie mosikuoja į šonus savo uodegas, tai yra kitą formą, kurios reikšmė – pritraukti jūsų demesį.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų šuo loja ir mosikuoja uodega, tai gali būti, agresijos forma ir pasirengęs pulti. Intensyvus šuns mosikavimas uodega gali reikšti ir susidomėjimą, laimę. Tai yra du beveik vienodi dalykai, skiriasi tik tuo, kai jūsų šuo būna agresyvios formos, jo kailis pasišiaušia. Jei kailis lygus, tai bus susidomėjimo ir laimės ženklas.

Laimingą šunį yra gana lengva atpažinti. Kada jūsų šuo šokineja aplink, skleidžia laimės garsus (cypavimus) ir laižo žmones supantį jį, tuomet nėra ko bijoti. Judesiai gali būti labai panašūs, tačiau mažiausios smulkmenos išduoda tikrąją šuns būseną, būtent todėl ir reiktų geriau pažinti savo šunį iš jo kūno judesių, kad žinotumėte kokios nuotaikos jis dabar yra.

Dantys:

Taip pat šunys gali išreiškti savo jausmus per dantis. Jeigu pas šunį iššiepti dantys, tai dažniausiai reiškia, neigiamas emocijas, kaip agresyvumą arba pyktį. Nors dažnai pasitaiko, kad šuo iššiepia dantis tiesiog iš reflekso.

Pavyzdžiui: jeigu duodate maistą iš rankos, jis negalės pasiekti maisto neišsišiepęs, tokiu būdu, šuo parodydamas dantis, neturi jokių blogų emocijų, kurių reikėtų bijoti. Tai natūralus ėdimo būdas.

Kai kuriais atvejais šuo gali išreikšti nuolankumo formos šypsnį. Tai reiškia, kad jis žino, jog kažką padarė ne taip kaip reikėjo, arba kažką pridirbo ko nereikejo ir parodys dantis iš nuolankumo. Dažnausiai, tai galima pastebėti, kai susigūžia, inkščia ar kitaip išreiškia nuolankumo formą.

Urzgimas ir lojimas yra neabejotina agresyvumo forma ir gali pradėti kandžioti arba kovoti, jeigu nebus laiku sustabdytas. Jūs, turite sukontroliuoti tokį šunį, tuoj pat, kol jam neaptęmo protas ir neįsijungė gynimosi inkstintai. Baimės ir pykčio vedamas pradės kandžioti, bet ką ir bet kur.

Ausys:

Ausys išreiškia būtent dabartinę šuns emociją. Šunys ausis naudoja, kaip ir mes žmonės, išgirsti garsus, tačiau šunų ausys pasako daug daugiau apie jį nei mes turbūt pastebime. Kai kurie šunys, turi disko formos ausis, tokias ausis daug sunkiau suprasti, nes jie negali naudoti savo ausų taip kaip jų protėviai vilkai. Vilkai turi smailias ausis ir tai gali parodyti būtent dabartinius jausmus, bet kuriuo metu.

Pavyzdžiui, jei šunys su smailiom ausim, kaip vilkai, nukreipia ausis į priekį, reiškias jie yra atidavę visą savo dėmesį į tą objektą, į kurį tuo metu žiūri. Taip pat verta žinoti, jeigu matote savo šunį taip stovinti su pilnai iššieptais dantimis ir urzgimu, nieko gero nesitikėkite, nes jis gali pulti, bet kuriuo momentu.

Šunys gali „šypsotis“ kai ausys tampa horizontalioje padėtyje, tačiau vistiek nukreiptos į priekį. Iš tikrųjų šunys nesišypso, bet jie gali išreikti tai, per prieš tai paminėtą ausų padėtį. Kai tikrai pradėsite suprasti savo gyvūną, jūs pradėsite pastebėti, kada jūsų šuo yra laimingas, kada nusimynęs.

Burna:

Kartais jūsų augintinis kaip ir mes žmonės norime būti palikti ramybėje. Daugelis veislių, tai parodo, pradėdami žiovauti. Žiovulys taip pat gali reikšti, kad jūsų šuo yra tiesiog pavargęs arba jam nuobodu. Jeigu jūsų šuo atsidūsta ir atrodo, kad šypsosi, dažniausiai tai dėl to, kad jam gera nuotaika. Nors kaip ir minėta, šuo nemoka šypsotis ar kalbėti, bet gali išreikšti gerą nuotaiką per burną.

Šunys dažniausiai laižo žmones, norėdami pasisveikinti arba išreikšti savo meilę. Kartais gali ivykti nesusipratimas tarp žmogaus ir augintinio, nes kai kurios rūšys kai laižo iššiepia dantis, taip išgazdindami žmones. Tokie nesusipratimai gali privesti prie to, kad augintiniai taps šaltesni ir mažiau meilūs, arba nustos gerbti jus kaip bandos vadą.

Mūsų žmogaus oda yra kažkas, ką šunys mėgsta laižyti, tai yra dėl to kad, mūsų oda išskyria druską ir prakaitą, kas šunims atrodo patrauklu. Aišku, jeigu šuo laižo jums rankas arba veidą, tai jis nieko prieš jus neturi ir jums nėra ko bijoti. Toks šuo pasiruošęs žaisti ar bendrauti.

Antakiai ir akys:

Antakiai neegzistuoja pas šunis, tačiau jie turi panašias formas ar žymėjimus, primenančius antakius. Per antakius šuo gali išreikti lygiai tokius pačius jausmus kaip žmogus. Pavyzdžiui, jeigu pakelti antakiai, tai reiškia, kad jūsų šuo yra susidomėjęs ką jam sakote ar ką rodote. Nuleisti antakiai reiškia, kad jis arba sumyšęs arba piktas arba ruošiasi pulti.

Kai suderini kūno judesius ir tokius garsus kaip urzgimas, nuleisti antakiai, tai reiškia, kad jūsų šuo pasiruošęs pulti.

Kojos ir pėdos:

Kojos ir pėdos, taip pat gali išreikšti daug emocijų. Daugelyje veislių pamatę, kad šuo šokineja iš šono i šoną, tai reiškia, kad jis nori patraukti jūsų dėmesį gerąja prasme. Kitaip pasakius jis nori tiesiog su jumis pažaisti.

Jeigu pastebėjote, kad jūsų šuo sustingo, nuleido galvą ir jo judesiai tapo daug lėtesni, bei labiau apgalvoti, tai reiškia, kad jis ruošiasi užšokti ant kažko. Tai dažniausiai pasireiškia kaip medžiojimo instinktas. Tai gali būti ir žaismingas sustingimas ir puolimo manevras.

Galva:

Galiausiai, jeigu jūsų šuo nuleidęs galvą prieš jus, tai reiškia, pagarbą jums ir kad jis nori, jog jūs taptumėte bandos lyderiu. Nuleistos galvos nereiktų bijoti, ypač jeigu guli ant žemės ir cypauja.

Taip pat kai jūsų šuo pradeda kraipyti galvą iš šono į šoną, tai reiškia, kad jis kažko nesupranta arba jam kažkas vyksta įdomaus. Paprastai tokį elgesį sukelia keisti garsai arba kai jūs žaidžiate su tuo ar valgote tą, kas jam smalsu, tuomet galite sulaukti būtent tokio savo augintinio elgesio.

Šunys gali aiškiai išreikšti savo emocijas per savo įvairius kūno judesius ir skleidžiamus garsus. Supratimas kaip jūsų šuo bendrauja su jumis, jums pagelbės ateityje, auklėjant ir auginan savo augintinį, bei įgyjant jo pagarbą ir meilę jum.

Šunio bendravimas vokalu (garsais):

Lojimas:

Šunys gali loti dėl daugelio priežasčių, kai pastebi įsibrovėlį (žmones, šunis ar kitus gyvūnus kurių nežino ar nepažysta), kurie įeina į jų gyvenamąją vietą ar teritoriją, kai girdi jam nepažystamą triukšmą, kai mato ką nors ir žino, kad ten nepavyks būti ar tiesiog kai žaidžia. Lojimas taip pat išreiškia skirtingas emocijas pavyzdžiui: vienatvę, baimę, įtarumą, stresą ar malonumą. Žaismingas lojimas būna dažniausiai trumpas ir aštrus pavyzdžiui: norint gauti norimo asmens dėmesį.

Šunys paprastai stengiasi išvengti konfliktų, jų skleidžiamas lojimo tembras padeda nustatyti ir pajusti ar šuo yra agresyvios būsenos ar žaismingos nuotaikos.

Lojimas kai šuo yra piktas ar itemptų nervų yra aukšto tono ir dažnai pasikartojantis. Šuo yra linkęs loti dar stipresniu tembru kai jis tampa dar labiau nusimynusiu. Pavyzdžiui, šuo įšėjęs ar pabėgęs iš namų ir supratęs, kad jis yra vienas, gali pradėti loti tokiu balsu dėl nerimo.

Kai kurių šunų veislės buvo veisiamos loti kai vejasi. Tai padeda surasti šunį jam išsiveržus į priekį ar pasiklydus, kitaip pasakius atsekti kur jis randas. Geras pavyzdys būtų pėdsekiai. Dažnai toks išauklejimas savo šuns vadinamas „dainavimu“, dėl to, kad garsas yra ilgesnis ir keičiasi tonas.

Kai kurie tyrimai parodė, kad šunys turi atskirus lojimus įvairiom gyvūnų rūšim ir žmonėm. Tai yra: kitam šuniui, lapei, žmogui, voverei, katei ir taip toliau.

Urzgimas:

Urzgimas dažniausiai pasireiškia agresijos forma, troškimą žaisti arba tiesiog nenorą kažką daryti, pavyzdžiui, lipti į mašiną. Dėl šių priežasčių, dauguma naminių gyvūnų šeimininkai buvo raginami skirti ypatingą dėmesį šuns urzgimui. Urzgimo atveju turėtumėte būti labai atsargūs. Jeigu šuo pastebi, kad grėsmė yra labai rimta, jis pradės urgzti labai silpnu tonu, jeigu nespėjama laiku nuraminti, tonas pradeda vis aukštėti, o pasiekus aukštą toną yra didelė galimybė, būti užpultam arba jeigu jūsų šuo, tai jis gali užpulti kitus.

Staugimas:

Staugimas, kaip ir pas jų protėvius vilkus reiškia ilgo atsumo susisiekimą, tai gali būti tarp savo bandos narių ar tarp šunio ir žmogaus. Taip pat staugimas naudojamas nustatyti kitą bandos narį, išvaikyti nepažystamuosius iš savo teritorijos ar tiesiog pakviesti savo bandą medžioklei. Dažniausiai galima išgirsti staugianti sibiro haski.

Inkštimas

Inkštimas yra aukšto tono ir dažnai skleidžiamas per nosį užčiaupiant burną. Šuo gali inkšti, kai jis nori kažko, pavyzdžiui: maisto, išeiti į lauką (galbūt į tualetą), nori būti atleistas nuo pavadėlio (pasisveikint su kitu šuniu, ar asmeniu), arba tiesiog nori dėmesio. Labai įkyrūs šunys gali pridėti inkštimo pabaigoje lojimą, taip atkreipdami dar daugiau dėmesio.

Verkšlenimas:

Verkšlenimas dažnai parodo, kad šuo yra skausme arba baimėje. Tai galima išgirsti, bestebint draugiškai žaidžiančius „peštines“ šunis, kai įkanda truputį per stipriai. Verkšlenimas naudojamas tik tada, kai šuo nori pranešti savo bandos nariams arba žmogui apie savo kančias, jie tikisi teigiamos reakcijos į jų verkšlenimą. Tikroje kovoje, šuo stengiasi neskleisti tokių garsų, nes tai rodo jo silpnumą. Šunys taip pat gali verkšlenti, kai jais yra fiziškai piktnaudžiaujama arba apleisti žmonių.

Verkšlenimas, dažnai matomas su nuleista uodega tarp kojų. Taip pat šį komunikacijos būdą galima pastebėti tada, kai šuo yra tam tikrą laiką paliktas vienišas ir sutinka savo didžiausią meilę. Pavyzdžiui, šuo lieka vienas namie per dieną ir tik vakare žmogui įėjus i namus, jis pradeda verkšlenti, tačiau iš laimės. Toks verkšlenimas dažnai būna lydimas laižymo, šokinejimo ir lojimo. Verkšlenimas skyriasi nuo lojimo tuo, kad jis yra minkštesnis, mažesnio tono.