Istorija

Sibiro haskiai, Samojedai ir Aliaskos malamutai – visos šios veislės tiesiogiai kilusios ir „kinkinius traukiančių šunų“, 2004 DNR analizė patvirtino, kad tai yra viena iš seniausių veislių. Terminas „Husky“ yra korumpuotas slapyvardis iš „Esky“, šis slapyvardis buvo duotas eskimams, o vėliau ir jų šunims.

Šių šunų gentis galima buvo aptikti visame šiaurės pusrutulį, pradedant nuo Sibiro baigiant ties Kanada, Aliaska, Grenlandija, Labradora.

Su Sibiro haskių pagalba visi genties žmonės galejo ne tik išgyventi, bet ir judeti pirmyn i Terra incognita. Robertas Peary, JAV karinio jūrų laivyno admirolas, buvo pagelbėtas būtent šios veislės ieškant Šiaurės Ašigalio.

Šunys iš Anadyr upės ir iš aplinkinių regionų buvo importuoti į Aliaską nuo 1908m. (ir per artimiausius du dešimtmečius) per „Gold Rush“, kaip rogutes traukiantys šunys ypač „All-Alaska Sweepstakes“ tai 408 mylių (657km) šunų kinkinių varžybos iš Nome iki Cadle ir atgal. Mažesni, greitesni ir labiau patvarūs, tokie buvo šie šunys ir jie smarkiai dominavo prieš 100-120 Lbs (45-54kg) sveriančius šunis vežimo traukimo rungtynėse. Leonhard Seppala buvo pats geriausias vedeliotojas, su savo haskių banda, jis buvo laimėtojas nuo 1909 iki 1920.

1925m. vasario 3 dieną Gunnar Kaasen buvo Pirmasis Seriumo trąsoje i Nome perduoti difterijos seriumą iš Nenanos, trąsos ilgis buvo daugiau negu 600 mylių (965km). Tai buvo pasiektos geros šunų grupės ir vedeliotojo pastangomis, taip pat dauguma to kelio buvo jau prabėgta Leonhard‘o Seppal‘o. „The Iditarod Trail“ šunų kinkinių lenktynės buvo įamžintos šio garsaus pristatymo atminimui.  Šis įvykis taip pat pavaizduotas 1995m. animaciniame filme „Balto“, šis filmo pavadinimas buvo sukūrtas paminėti Gunnar Kaasen roges tempusio šuns vedlio vardui. Animaciniame filmuke rodomas ne grynaveislis šuo, o pusiau vilkas. Šio vedlio šuns garbei, buvo pastatyta bronzinė statula centriniame parke New York mieste.

Šios statulos lentelėje israižyta: „Skirta nesutramdomos dvasios rogutes tempusiems šunims, kurie sugebėjo perduoti antitoksiną nešant jį šešis šimtus mylių per nelygius ledus, per klastingus vandenis, per Arkties pūgas iš Nenanos i reljefo nusiaubtą Nome, 1925 žiemą. • Ištvermė • Ištikimybė • Intelektas“

1930metais paskutiniai Sibiro šunys buvo eksportuojami dėl Sovietų valdžios nusprendimo uždrausti išorinę prekybą. Tais pačiais metais buvo pripažinti Sibiro haskiai pagal Amerikos Kannel klubą. Po devynerių metų, veislė buvo pirmą kartą iregistruota Kanadoje. Šiandieną dauguma Sibiro haskių užregistruoti kaip 1930 Leonhard Seppala šunys palikuoniai. Seppalui priklausė veislynas Nenane prieš jam persikraustant i Naująją Angliją, kur jis tapo partneriais su Elizabeth Ricker. Du valdantieji veislyną pradėjo lenktiniauti ir eksponuoti savo šunis Šiaurės Rytuose.

Kadangi veislė pradėjo ateiti i reikšmę, 1933metais karinio jūrų laivyno admirolo Richard E. Byrd, atsivežė apie 50 Sibiro haskių su savim i ekspediciją, kurioje jis tikejosi kelionės aplink 16.000 mylių (25750km) pakrantės Antarktidoje. Vadinamoje operacijoje „highjump“, istorinis žygis įrodė, šių šunų vertę dėl jų kompaktiško dydžio ir geresnio greičio. Sibiro haskiai taip pat tarnavo Jungtinių Amerikos Valstijų armijos Arkties paieškos ir gelbėjimo skyriuje antrojo pasaulinio karo metu.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *