Sibiro Haskis

Sibiro haskis (rusų kalba: сибирский хаски “sibiro haskis”) yra vidutinio dydžio, tankaus kailio, darbinės veislės šuo, kylęs iš šiaurės rytų Sibiro. Veislė priklauso „Spitz“ genetinei šeimai.Sibiro haskiai atpažystami iš tankaus kailio, pjautuvo formos uodegos, stačių trikampio ausų formos.

Šie šunys yra aktyvūs, energingi ir atsparus šalčiui, kurio protėviai atėjo iš labai šaltos ir atšiaurios aplinkos Sibiro Arkties. Šie šunys buvo veisiami šiaurės Rytų Azijoje apsigyvenusių Čiukčių, traukti ilgais atstumais sunkius krovinius, sunkiomis oro sąlygomis. Šunys buvo importuoti į Aliaską „Nome Gold Rush“ lenktyniu metu ir vėliau paplito per visą JAV bei Kanadą. Jie buvo išsiūsti į Aliaską ir Kanadą kaip šunys kurie, traukia rogutes, tačiau greitai įgijo statusą, kaip šeimos augintinis ir pasirodymų konkursuose dalyvaujantis šuo. Dėl jų efektyvumo kaip darbinė veislė, dauguma haskių yra veisiami, kad būtų galima atlaikyti ilgas darbo dienas, su mažu kiekiu maisto. Jie gali nukeliauti iki 40mylių (65km) per dieną.


Husky Dog Talking – ” I love you “

Haskių Aprašymas

Sibiro haskių kailis storesnis nei dauguma kitų šunų veislių, sudarytas iš dviejų sluoksnių: tankaus poplaukio ir vadinamojo „palto“ (trumpų, tiesių apsauginių plaukų). Jis apsaugo šunis efektyviai nuo atšiaurių Arkties žiemų, bet kailis taip pat atspindi šilumą vasarą. Haskio kailis gali atlaikyti net iki -60 ° C. Poplaukio dažnai nebūna šėrimosi metu. Jų stori kailiai reikalauja savaitės šukavimo. Karštose vietovėse šie šunys sugeba natūraliai pakeisti kailį, taip prisitaikydamas prie karštos temperatūros.

Sibiro haskiai būna įvairių spalvų ir įvairių raštų, dažniausiai juodai – baltas, tačiau yra ir raudonos, baltos, pilkos spalvos. Gali tureti įvairių raštų, tai yra dėmių ar kitų ženklų kuriems įvairovės niekad netrūksta.

 

Akys

Amerikos šunų klubas apibūdina Sibiro haskių akis kaip migdolų formos. Šie šunys gali turėti ledo mėlynumo, tamsiai mėlynas, gintaro arba rudos spalvos akis. Kai kuriems šunims, viena akis gali būti ruda, o kita mėlyna (pilnas heterochromas) arba gali būti viena ar abi akys dalis spalvos, tai yra pusė akies rudos, o kita pusė mėlynos(dalinis heterochromas). Visi šie akių spalvos deriniai laikomi priimtinais pagal Amerikos Kennel Kluba.

 

Nosis

Pasirodymuose dalyvaujantis šunys dažniausiai neturi smailios ar kvadratinės nosies. Jeigu šuo pilkas nosis bus juoda, pas juodus šunis dažniausiai nosis būna ruda, o baltos spalvos šunims nosis būna kūno spalvos. Kai kuriais atvejais gali eksponuoti su vadinamąją „sniego nosis“, dar kitaip vadinama „žiemos nosis“. Sniego nosis – tai ne vienos spalvos, gali būti juoda nosis su baltais taškiukais ar ruda nosis su odos spalvos taškiukais, linijom.

 

Uodega

Šių šunų uodegos yra labai purios. Haskiai dažniausiai susirango į kamuoliuką, uždengdami savo nosį uodega, taip suteikdami sau papildomos šilumos. Haskių uodegos labai išraiškingos, kai šuo yra atsipalaidavęs jis laiko uodegą žemai, tačiau jeigu tik yra geros nuotaikos, linksmas, ar susidomėjęs, kuo nors, jų uodegos tampa „pjautuvo“ formos. Ji turetų būti simetriška, o ne nukrypus į šoną ar taip perlenkta, kad, net liestų savo nugarą.

 

Dydis

Veislės standartiniai duomenys rodo, kad idealus patinas turėtų būti (nuo 53 iki 60cm) aukščio ir sverti (nuo 20 iki 27kg). Patelės yra mažesnės, jų aukštis turėtų siekti tarp (51 – 56cm) ir svoris tarp (16 – 23kg).

 

Elgesys

Haskių elgesys apibūdinamas kaip jų protėvių vilkų. Šie šunys yra žinomi daugiau kaip staugiantys, nei lojantis. Jeigu šuo yra gerai apmokomas, kai jaunas, gali būti tobulas šeimos augintinis. Jie yra meilūs su visų grupių amžiaus žmonėmis.

Penkiolikos minučių kasdien paklusnumo mokymu, būtų į naudą haskiams. Jiems reikia pastovaus mokymo ir jiems puikiai sekasi su sustiprinto mokymo programomis. Šie šunys užima 45 vieta pagal darbo ir intelekto sugebejimus. Jau nuo senų senovės Čiukčės veisė juos kaip darbinius, šeimos šunis, todėl šie šunys linkę lakstyti ir būti palaidi, bei būti švelnaus pobūdžio. Čiukčės auklejo haskius, kad šie prižiūrėtų jų vaikus.

 

Sveikata

Jeigu haskis gauna tinkamą priežiūrą, jie gyvena nuo 12-15 metų. „Orthopedic Foundation for Animals“ ištyrė ir nustatė, kad šie šunys pagal sveikatos sutrikimus užima 155 vietą iš 160, tai rodo, kad haskiai yra vieni iš sveikiausių šunų. Tačiau jų protėviai buvo naudojami kinkinių lenktynėms ir genetiškai perdavė šių laikų šunims savo negalavimus, todėl gali būti linkę į skrandžio ligas, bronchito ar bronchų negalavimus, skrandzio erozija ar opeles.

 

Intelektas

Sibiro haskiai yra labai protingi, dėl savo didelio intelekto, gali lengvai paklūsti ir tobūlėti. Tačiau dėl savo aukšto intelekto jie gali tapti nuobodžiais ir gali nustoti klausytis komandų. Daugelis šunų trenerių paprastai stengiasi išvengti šios problemos, išlaikant juos užimtais naujais darbais. Haskiai yra linkę būti labai pastabūs, ypač iš žmonių aplinkos, todėl gali įmituoti bendras buitines veiklas, pavyzdžiui įjungti šviesą su savo letena ir atverti duris su savo dantimis. Tačiau, aukštas intelektas turi ir minusų, jie gali atsidaryti šaldytuvą ir valgyti maistą šaldytuvo viduje, perlipti tvorą, ar kieme kąsti tūnelius pabėgimui. Toks elgesys gali būti užkirstas, jeigu šuo pakankamai gauna veiklos. Haskiams reikia tiek protinio tiek ir fiziško darbo, kad palaikyti optimalią sveikatą.

Istorija

Sibiro haskiai, Samojedai ir Aliaskos malamutai – visos šios veislės tiesiogiai kilusios ir „kinkinius traukiančių šunų“, 2004 DNR analizė patvirtino, kad tai yra viena iš seniausių veislių. Terminas „Husky“ yra korumpuotas slapyvardis iš „Esky“, šis slapyvardis buvo duotas eskimams, o vėliau ir jų šunims.

Šių šunų gentis galima buvo aptikti visame šiaurės pusrutulį, pradedant nuo Sibiro baigiant ties Kanada, Aliaska, Grenlandija, Labradora.

Su Sibiro haskių pagalba visi genties žmonės galejo ne tik išgyventi, bet ir judeti pirmyn i Terra incognita. Robertas Peary, JAV karinio jūrų laivyno admirolas, buvo pagelbėtas būtent šios veislės ieškant Šiaurės Ašigalio.

Šunys iš Anadyr upės ir iš aplinkinių regionų buvo importuoti į Aliaską nuo 1908m. (ir per artimiausius du dešimtmečius) per „Gold Rush“, kaip rogutes traukiantys šunys ypač „All-Alaska Sweepstakes“ tai 408 mylių (657km) šunų kinkinių varžybos iš Nome iki Cadle ir atgal. Mažesni, greitesni ir labiau patvarūs, tokie buvo šie šunys ir jie smarkiai dominavo prieš 100-120 Lbs (45-54kg) sveriančius šunis vežimo traukimo rungtynėse. Leonhard Seppala buvo pats geriausias vedeliotojas, su savo haskių banda, jis buvo laimėtojas nuo 1909 iki 1920.

1925m. vasario 3 dieną Gunnar Kaasen buvo Pirmasis Seriumo trąsoje i Nome perduoti difterijos seriumą iš Nenanos, trąsos ilgis buvo daugiau negu 600 mylių (965km). Tai buvo pasiektos geros šunų grupės ir vedeliotojo pastangomis, taip pat dauguma to kelio buvo jau prabėgta Leonhard‘o Seppal‘o. „The Iditarod Trail“ šunų kinkinių lenktynės buvo įamžintos šio garsaus pristatymo atminimui.  Šis įvykis taip pat pavaizduotas 1995m. animaciniame filme „Balto“, šis filmo pavadinimas buvo sukūrtas paminėti Gunnar Kaasen roges tempusio šuns vedlio vardui. Animaciniame filmuke rodomas ne grynaveislis šuo, o pusiau vilkas. Šio vedlio šuns garbei, buvo pastatyta bronzinė statula centriniame parke New York mieste.

Šios statulos lentelėje israižyta: „Skirta nesutramdomos dvasios rogutes tempusiems šunims, kurie sugebėjo perduoti antitoksiną nešant jį šešis šimtus mylių per nelygius ledus, per klastingus vandenis, per Arkties pūgas iš Nenanos i reljefo nusiaubtą Nome, 1925 žiemą. • Ištvermė • Ištikimybė • Intelektas“

1930metais paskutiniai Sibiro šunys buvo eksportuojami dėl Sovietų valdžios nusprendimo uždrausti išorinę prekybą. Tais pačiais metais buvo pripažinti Sibiro haskiai pagal Amerikos Kannel klubą. Po devynerių metų, veislė buvo pirmą kartą iregistruota Kanadoje. Šiandieną dauguma Sibiro haskių užregistruoti kaip 1930 Leonhard Seppala šunys palikuoniai. Seppalui priklausė veislynas Nenane prieš jam persikraustant i Naująją Angliją, kur jis tapo partneriais su Elizabeth Ricker. Du valdantieji veislyną pradėjo lenktiniauti ir eksponuoti savo šunis Šiaurės Rytuose.

Kadangi veislė pradėjo ateiti i reikšmę, 1933metais karinio jūrų laivyno admirolo Richard E. Byrd, atsivežė apie 50 Sibiro haskių su savim i ekspediciją, kurioje jis tikejosi kelionės aplink 16.000 mylių (25750km) pakrantės Antarktidoje. Vadinamoje operacijoje „highjump“, istorinis žygis įrodė, šių šunų vertę dėl jų kompaktiško dydžio ir geresnio greičio. Sibiro haskiai taip pat tarnavo Jungtinių Amerikos Valstijų armijos Arkties paieškos ir gelbėjimo skyriuje antrojo pasaulinio karo metu.